Sąlyga be kurios neveikia jokia metodika
Pagrindinė informacija
Papildoma informacija
Žmonės suserga tada, kai nustoja
koncentruoti dėmesį į save.
Kas tai yra liga? Tai vienoks ar kitoks disbalansas organizme, bylojantis apie tai, jog organizmas nesugeba prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų, kurios, deja, nuolatos kinta. Kitaip sakant, organizmas suserga tuomet, kai nebesugeba sekti aplinkos pokyčių. Kokiu būdu aplinka veikia organizmą ir kas to poveikio pagrindinis šaltinis? Šaltinis – tai mums matomų ir nematomų, suvokiamų ir nesuvokiamų kosminių kūnų visatoje sąveikos rezultatas, pasiekiantis mus įvairaus dažnio spinduliavimu. Iš kosminių kūnų patys įtakingiausi mums yra saulė ir mėnulis. Dangaus kūnų judėjimas ir jų spinduliavimas yra tas pirminis faktorius, kuris verčia organizmą nuolat keistis ir ieškoti vis naujo jame vykstančių procesų balanso. Kuo ir kaip organizmas seka aplinkos pokyčius? Šešiais jutimais: intuicija, rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu. Didžiausio dažnio kitimą mes pajuntame galvoje esančio organo epifizio pagalba ir šį savo jutimą vadiname intuicija. Mažesnio dažnio aplinkos kitimą mes sekame akimis ir mes jį suvokiame kaip šviesą ir jos atspindžius nuo mus supančių objektų. Dar mažesnio dažnio aplinkos kitimą sekame ausimis ir suvokiame jį kaip garsą bei jo atspindžius nuo mus supančios aplinkos. Chemiškai aplinkos pokyčius pajuntame uosle ir skoniu, o mechaniškai – lytėjimu. Visų aplinkos pokyčių informacija (išskyrus kvapą – jis turi kanalą tiesiai į pagumburį) yra surenkama į galvos smegenyse esantį gumburą (lot. thalamus), o iš jo perduodama į pagumburio liauką (hipotaliamą), kurioje jau verčiama į hormonų kalbą – čia gaminami du pirminiai hormonai antipodai – liberinai ir statinai. Liberinai skatina procesus, o statinai subalansuoja. Šių gaminamų pagumburyje hormonų kiekis yra labai mažas, nano lygmens ir organizme vykstantiems procesams tiesiogiai reguliuoti jie netinkami, jie tėra cheminiai signalo perdavėjai sekančiai jau reguliuojančiai liaukai – hipofizei. Liberinų ir statinų gaminama mažai tam, kad būtų kuo mažesnė inercija ir organizmas sugebėtų greitai reaguoti į aplinkos ir vidaus pokyčius.
Bet koks pokytis aplinkoje pagumburyje skatina liberinų gamybą ir yra organizmui stresas, kuris visada surištas su neigiama emocija. Organizmas iš prigimties yra šykštus tinginys ir keistis (švaistyti energiją) nenori. Todėl mūsų organizmo reakcija į pokyčius yra neigiama, kitaip sakant, pokyčiai gimdo neigiamas emocijas. Kad taip yra – akivaizdu, ir tai mes matome kasdien, kai moterys rytais ir ne tik atlieka savo veidui įvairias procedūras. To priežastis vienintelė – jų organizmas visa savo esybe nesutinka su pokyčiais ir jos visokiomis priemonėmis bando tai kompensuoti. Tačiau visos jų naudojamos išorinės priemonės savo efektyvumu nusileidžia tai vienintelei ir pačiai universaliausiai – statinams, kurie nuolat ir nuolat subalansuoja liberinų padarytus pokyčius. Statinus reguliuoja jūsų sąmoningas požiūris į aplinkoje vykstančius procesus. Jei jūsų požiūris į juos negatyvus – jūs pritariate liberinams, skatinate jų gamybą ir pokyčius dar labiau didinate, taip visiškai be reikalo rezonuodami sukeliate organizme dar didesnius disbalansus, tačiau jei jūsų požiūris į aplinką pozityvus – jūs skatinate statinų gamybą ir organizmą subalansuojate – pritaikote prie aplinkos.
Atminkite – liberinai surišti su jūsų neigiamomis emocijomis, statinai – su teigiamomis. Pats geriausias ir stipriausias vaistas nuo visų ligų, tame tarpe ir nuo senatvės, yra pozityvus požiūris į visus aplink jus vykstančius reiškinius. Tai nereiškia, jog gyvenime reikia džiaugtis, kai nuo uragano sugriūna namas, tačiau vietoj beprasmio sielojimosi tokiu atveju, kur kas naudingiau, pavyzdžiui, pradėti galvoti apie tai, jog senas namas buvo ne toks geras ir atstatytas naujas bus kur kas tobulesnis. Ašaros dėl išlieto ant grindų pieno jo atgal į butelį nesugrąžins.
Įtakojimo į pirminių pagumburio hormonų gamybą galimi du atvejai – kai informacija gaunama iš aplinkos ir organizmo vidaus realiame laike (per sąmonę ir nervų sistemą), ir kai informacija yra gaunama iš įrašo atmintyje apie kažkada įvykusius įvykius (iš pasąmonės).
Viskas, ką mes matome matymo lauko sufokusuotoje vietoje, pakliūna į mūsų sąmonę ir po mūsų įvertinimo keliauja į atmintį. Viskas, ką mes matome periferiniu matymu, tiesiogiai pakliūna į mūsų pasąmonę ir atmintį be mūsų įvertinimo.
Visi žinome, jog ant cigarečių pakelių dabar spausdinamas perspėjimas „Rūkymas kenkia jūsų sveikatai!“. Sąmoningai jūs sufokusuojate dėmesį į šį užrašą vieną vienintelį kartą – kai pirmą kartą perskaitote jį. Tačiau periferinis matymas nuolat jį skaito, net ir tada, kai jūs esate sufokusavę savo dėmesį ne į cigarečių pakelį, o į greta jo gulintį objektą, pavyzdžiui kramtomos gumos dėžutę. Užrašas „Rūkymas kenkia jūsų sveikatai!“ nuolat ir nuolat atnaujinamas jūsų pasąmonėje. Tačiau sąmoningo vertinimo jo neigiamam turiniui kompensuoti jūs kiekvieną kartą į atmintį nepasiunčiate. Nors jūs visiškai nerūkote, tačiau jums priverstinai pastoviai brukama neigiama informacija, tai yra gaminami liberinai, kurių papildomai jūs gamintis šioje situacijoje visai neplanuojate ir nepageidaujate. Štai dėl šio veikimo mechanizmo užrašas ant cigarečių pakelių ir dėželių duoda ne naudą, o žalą – žmonės kaip rūkė, taip ir rūko toliau, kaip plito šis negeras įprotis jaunimo tarpe, taip ir plinta. Tik bereikalingai dirginama nerūkančiųjų pasąmonė. Situacija imtų keistis, jei ant pakelių būtų užrašas „Žmonės! Saugokite savo sveikatą!“
Ką šiuo pavyzdžiu norėjome pasakyti? Tai, kad aplinka formuoja mus, ir dažnai netgi nepriklausomai nuo mūsų sąmoningumo. Visi medituojantys gerai žino, kad meditacija pradedančiajam vyksta sėkmingiau tuomet, kai yra medituojama pažengusiųjų grupėje, o ne pavieniai. Tas pats maldos atveju. Jei medituojate vienas, tuomet poveikis į jūsų pasąmonę vyksta tik jūsų sąmoningumo įtakoje. Sienos ir kilimėlis, ant kurio sėdite, beveik neturi jokios įtakos. Tačiau, jei toje pat patalpoje jūsų periferinio matymo lauke medituoja dar keletas žmonių, tuomet informacija į pasąmonę keičiasi iš esmės. Pasąmonė gauna informaciją ne tik iš jūsų sąmonės, bet ir iš periferinio matymo, kuris siunčia signalus apie tai, jog greta medituoja dar keletas žmonių. Poveikis į pasąmonę nuo to sustiprėja. Medituodami drauge visi gauna daugiau, negu medituojant kiekvienam atskirai. Žinoma, tai priklauso dar ir nuo to, kokio lygio yra minėtieji meditatoriai. Jei jie įvaldę techniką, tuomet kartu medituojantis naujokas stipriai progresuos. Jei grupė bus sudaryta tik iš naujokų, tuomet efektas bus daug menkesnis arba net atvirkštinis. Čia lygiai tas pats atvejis, kai prastai grojantis muzikantas pakliūna groti į gerą orkestrą. Jame jis greitai tobulėja. Ir atvirkščiai, pakliuvus jam į tokių pačių nemokšų kolektyvą, progresas bus lėtas arba jo visai nebus.
Koks bendras požymis vienija tuos, kurie sensta lėtai ir pasižymi gera sveikata? Tai, kad juos visus sunku arba beveik neįmanoma įžeisti. Tokie žmonės dažniausiai kalba ne apie tai, kas jiems nepatinka, bet apie tai, kaip norėtų, kad būtų. Visuose regionuose, kuriuose gyvena ilgaamžiai, požiūris į amžių ir gyvenimo psichologija yra kitokie nei mums įprasta. Ten yra privalumas būti vyresniu. Būti vyresniu ten reiškia būti gerbiamu, būti stipriu, sveiku ir išmintingu. Senatvė ten asocijuojama būtent su šiais požymiais. Dabar atsakykite sau su kokias požymiais yra asocijuojama senatvė mūsų visuomenėje.
Harvardo universitete buvo atliktas įdomus tyrimas – buvo surinkta savanorių 70-80–mečių žmonių grupė, jiems atlikti išsamūs organizmo tyrimai, o po to jiems buvo duota užduotis savaitę kaip galima dažniau įsivaizduoti save ir jausti save taip, kaip jautė save, kai jie buvo 20-čia metų jaunesni. Po savaitės vėl buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad vieniems pagerėjo regėjimas, kitiems, klausa, tretiems pasidarė lankstesni sąnariai, pasikeitė kraujo sudėtis…
Mes esame tokie, kokios yra mūsų mintys, tai yra mūsų sąmoningumas. Tačiau mūsų pasąmonę dar įtakoja ir aplinka, kurioje esame, tai yra visuomenė. Jei apsigyvensime ligotų senelių namuose ir nuolat girdėsime jų aimanas ir kliedesius, tai neteks ilgai laukti ir šiuos elgesio ypatumus aplinkiniai ims pastebėti ir jumyse. Ir atvirkščiai – jei apsigyvensite tarp vaikų darželio auklėtinių, tuomet senatvė ir jos problemos atitols ženkliai. Žinoma, su viena sąlyga – jums darbas su vaikais turi patikti ir nebus tenai švietimo ar kokios nors kitos ministerijos sudarytų programų, kurias būtina vykdyti.
Tik dėl to, kad visuomenė priėmusi nuostatą, jog mūsų amžiaus trukmė yra apie 80 metų, mes tiek ir gyvename. Juk yra žmonių, kurie sugeba vaikščioti per žarijas. Mums tai yra neįtikėtina, tačiau jei toks elgesys būtų matomas visuomenėje nuo mažens ir kasdien, šiandien per žarijas vaikščiotų kas antras, ir niekas tuo nesistebėtų, kaip nesistebime šiandien ir tuo, kad mokame naudotis kompiuteriu, nors prieš pusę amžiaus tai mums būtų atrodę kaip kažkas nuostabaus. Jeigu prieš kelis šimtus metų būtų kas nors būtų pasakęs, kad dangumi skraidys kelis šimtus tonų sveriantys geležiniai objektai, būtų išvadintas kvailiu, o jei dar labai intensyviai būtų tvirtinęs, tai būtų sudegintas ant laužo. Šiandien tokie objektai skraido ir tai nieko nestebina.
Yra toks populiarus posakis „dievas iš mūsų planų juokiasi“. Yra planavimas ir yra ketinimas. Tai dvi labai panašios sąvokos, tačiau jų veikimas skirtingas. Dievai pildo tik ketinimus ir visai nekreipia dėmesio į planus.
Kiekvienas mūsų organizmo organas yra susietas su konkrečiomis atitinkamomis mūsų emocijomis ir su CNS reakcija į tam tikrą aplinkos informaciją. Kiekviena kūno ląstelė turi savo individualų vibracijos dažnį. Kadangi visi organai sudaryti iš ląstelių, tai ir kiekvieno organo vibracijos dažnis yra unikalus. Mūsų galvoje gimstančios emocijos irgi yra sukeltos atitinkamo informacijos dažnio. Liberinai paleidžia skatinančių hormonų gamybą apskritai, o kur jų hipofizėje paleistos hormonų gamybos produktai bus nukreipti, kuriam organui sureaguoti į jos pagamintus hormonus, jau nurodo centrinė nervų sistema (CNS) per vegetatyvinę nervų sistemą(VNS) pagal sukeltą emociją. CNS neuropeptidų pagalba nukreipia skatinančius hormonus pagal mūsų emociją iš sąmonės (sąmoningai realiam laike galime įtakoti tik kvėpavimą, visų kitų organų valdymas eina per pasąmonę) arba pagal tos emocijos įrašą pasąmonėje (į pasąmonę informacija yra rašoma emocijų formoje) į atitinkamą organą. Kitaip sakant, mūsų organai surezonuoja su mūsų emocijos įrašu pasąmonėje ir atidaro vartus liberinams. Jei neseka iš paskos statinų porcija, tuomet organas yra stipriai sužadinamas, tačiau nesubalansuojamas. Kad sektų tinkama statinų porcija, būtinas sąmoningas dirgiklio įvertinimas, kurio galutinė išvada turi būti pozityvi, tai yra priešinga dirgikliui.
Galima maitintis geriausiu maistu, gerti geriausią vandenį, kvėpuoti švariausiu oru, tačiau jei pagumburis valdys neteisingai (dominuos neigiamas požiūris į aplinką), sveikatos organizme bus nedaug ir bet kuri sveikatinimo sistema veiks prastai arba iš viso neveiks. Ir atvirkščiai, jei pagumburis funkcionuos puikiai, tai maistas, vanduo ir oras darys ne tokią didelę įtaką žmogaus sveikatai. Žinoma, jis gyvens trumpiau už tą, kuris šalia puikios pagumburio veiklos vartos dar ir idealų maistą, vandenį ir orą, tačiau ligomis ir prasta savijauta jis nepasižymės.
Žinant kaip žmogus reaguoja į dirgiklį, galima numatyti koks organas išeis iš rikiuotės. Ir atvirkščiai, žinant koks organas išėjo iš rikiuotės, galima numatyti kokios emocijos žmoguje dominuoja, kurių jis nesugeba suvaldyti.
Galva – absoliutus visko neigimas, negatyvas. Kai tik imama mąstyti pozityviai, kuriančiai, problemų galvoje mažėja.
Epifizis – atsakingas už intuiciją.
Hipofizė – atsakinga už fizinį kūną ir kas su juo vyksta.
Pagumburis – atsakingas už pasaulėžiūrą, kuo mažiau rėmų, dogmų, postulatų, ribų, nuostatų ir įsitikinimų, tuo geriau jis per liberinus ir statinus pritaiko, subalansuoja mūsų organizmą prie aplinkos.
Akys – atsakingos už santykį su aplinka.
Klausa – atsakinga santykį su aplinka ir pasiruošimą ją girdėti.
Gerklė – blogai subalansuojama, kai yra nuolatinės nuoskaudos ir vertinimai.
Skydliaukė – atsako už harmoniją tarp organizmo išorės ir vidaus (tai, ką mes galvojame, ir tai, ką mes po to darome), kaip yra harmonizuota sąmonė su pasąmone.
Bronchai – atsakingi už pasitikėjimą (dešinysis gerai dirba – jei tai, kas suplanuota, vyksta pagal planą, kairysis blogai dirba tada, kai nėra pasiruošimo reaguoti į stresines situacijas – kai kas nors žmogų užspaudžia į kampą, kairys bronchas atsisako)
Plaučiai – atsako už gyvenimą (gyvybės pagrindas) ir jo realizavimą (aprūpinimą energija ir jos tekėjimu).
Širdis – santykiai ir emocijos susiję su priešinga lytimi (dideli nerviniai stresai).
Skrandis – ramus priėmimas to, kas vyksta aplinkoje, palaiko jo gerą darbą, o ilgalaikės nuoskaudos dėl įvykių darko jo darbą.
Kasa – ramus priėmimas to, kas vyksta aplinkoje, palaiko jos gerą darbą, nuolat nervuojantis – sutrikdo jos veiklą.
Tulžies pūslė – atsakinga už prisitaikymą, ji nemėgsta kategoriškumo.
Tulžies latakai – atsakingi už komunikaciją.
Kepenys – gerumas, geranoriškumas, darko pyktis.
Dvylikapirštė – jos veiklą neigiamai veikia didybė, kitų žeminimas, savęs sureikšminimas, įsižeidimas.
Plonosios žarnos – pasaulėžiūros įstatyminės bazės charakteris.
Storoji žarna – santykis su sociumu.
Tiesioji žarna – kiek žmogus pasiruošęs priimti naujoves – to, kas nebuvo planuota, tiek ji ir dirbs be problemų.
Oda – dvasingumas, moralė, garbingumas.
Rankos – gabumai.
Kojos – likimas.
Keliai – neteisinga pasaulėžiūra, perduota palikuonims.
Lytiniai organai – atsakingi už santykius šeimoje. Jei jie normalūs, problemų su šlapimo pūsle ir lytiniais organais nebūna.
Stuburas – problemos jame kyla dėl nuoskaudų ir susierzinimų.
Kaklo slanksteliai – noras valdyti sukelia problemas kaklo srityje.
Visos sistemos yra tiesiogiai susiję su mūsų požiūriu į mus supančią aplinką. Jei yra kokios nors problemos su organais, tai liudija apie visišką nepasiruošimą priimti tikrovę tokią, kokia ji yra. Tokiu atveju, jei subalansuosime fizinį kūną kokios nors metodikos pagalba, bet nepašalinsime pirminės priežasties (prisiminkite liaudies posakį „visos ligos nuo nervų“), tuomet problemos persikels į kitą organą ar sistemą. Sutrikęs organas – tai sudegęs saugiklis, rodantis, kad sistemoje yra kažkas negerai ir reikia peržiūrėti, patikrinti sistemą. Aišku, galima saugiklio sudegusią metalinę vielą pakeisti storesne, tačiau tuomet ims svilti visa sistema ir sudegs kas nors svarbesnis toje sistemoje. Reikia aiškintis kas visoje sistemoje sutriko ir kodėl, o ne keisti saugiklį atsparesniu.
MRM gali mitybos, papildų ir fizinių veiksmų pagalba subalansuoti jūsų kūną, tačiau negali subalansuoti jūsų dvasios. Tai padaryti turite jūs patys. Pagumburio liauka – tai organas, prie kurio priėjimą turite tiktai jūs ir joks gydytojas. Tai gyvenimo vadžios jūsų rankose ir priklausomai nuo to, kurią iš jų tampysite, toks bus ir gyvenimas, tokia bus ir sveikata.
Kad nesirgtumėte ir ilgai gyventumėte, svarbu ne tik sveikai gyventi, bet ir nuolat būti geroje, o dar geriau – pakilioje nuotaikoje ir patirti gyvenimo malonumus. Tai yra pagrindinis sėkmės garantas. Suprantama, daugelis šioje vietoje užduos klausimą „O kaip gi tai padaryti, jei nuo manęs mano reakcija į aplinką ir emocijos nepriklauso?“ Nors dabar jau žinote, kad negalima pykti, sielotis ir pergyventi, tačiau, kai vyksta įvykiai, jūs negalite valdyti emocijų, nes suveikia neuroninės jungtys, kurios sukuria tam tikrus ryšius. Jūs galite tik konstatuoti faktą, kad supykote, susinervinote, sutankėjo širdies ritmas ir t.t. Kiek jūs sugebate konstatuoti šį faktą, tiek jūs sugebate padaryti pusę darbo tvarkant ir sprendžiant situaciją. Toliau reikia nuspręsti sau kokiu metodu naudositės, kad pakreipti savo gyvenimo vagą į teigiamą pusę. Geriausia rinktis tokią metodiką, kuri nereikalautų sporto salės ar kokių nors spec. priemonių, ir kurią galima būtų atlikti bet kur, bet kuriuo metu. Viskas prasideda visų pirma nuo meilės sau. Jei nėra meilės sau, jūs negalite normaliai santykiauti su jus supančiu pasauliu, nes jei jūs turite pretenzijų sau, tai jūs automatiškai turite pretenzijų ir tiems, kurie turi tokius pačius trūkumus, kaip ir jūs. Kai jūs myliie ar ieškote meilės dėl meilės stokos, tai jūs paprastai norite, kad aplinkiniai jums atsakytų tuo pačiu. Jei aplinka neatsako meile tokiu intensyvumu, kokiu jūs norėtume, tai nuo meilės iki neapykantos telieka vienas žingsnis. Jei jūs dalinate savo meilę aplinkai be išskaičiavimo, kai jos pas jus perteklius, tai dalindami ją, dėl rezonanso jūs dar labiau stiprėjate.
Keletas taisyklių, kurios gyvenime padeda:
1.Būti sąžiningu pačiam su savimi, tai yra nekonfliktuoti su savo sąžine. Tiksliai prisipažinti sau kokie mes esame, koks mūsų požiūris į gyvenimą, kokios mūsų emocijos, kokią vietą sau skiriame jame. Tik prisipažinimo sau yra maža, tai suteikia tik neutralumą. Labai svarbu pasakyti sau ir aplinkiniams kaip mes norėtume, kad būtų. Net jeigu tai yra ir iš fantastikos srities.
2.Kuo dažniau naudokitės pozityviais žodžiais. Į klausimą „Kaip gyveni?“ Visada atsakykite „Puikiai“, bet ne „Neblogai“. Mūsų pasąmonė nesupranta priešdėlio „ne“, ji priima tai kaip informaciją „blogai“. Jei mes tai darysime pakankamai ilgai (daugiau kaip 40 parų), tai tie neuronų ryšiai, kurie buvo skirti aptarnauti neigiamybes, ima atrofuotis ir jų vietą užima nauji, teigiami.
3.Už viską gyvenime dėkokite. Kaip už gera, taip ir už bloga. Kai dėkojama už gera, tai mūsų atsakas į gėrį padėka virsta dovana mus apdovanojusiam. Kai dėkojame už bloga, tuomet savo padėka šį blogį atstumiame nuo savęs. Tai pats blogiausias ir labiausiai žalojantis veiksmas jus įžeidusiam tuo atveju, jei jis po jūsų padėkos nepakeičia nuomonės apie jus.
4.Mokykitės galvoti ir kalbėti kūrybiškai. Kai kalbate ką nors neigdami, jūs griauname. Net ir žvelgiant į neigiamą reiškinį nevertinkite jo balsu, o siūlykite variantą kaip jį pataisyti. Pavyzdžiui, jei matote kaip jaunuoliai gliaudo saulėgrąžas laiptinėje ir šiukšlina, neverta pykti ant jų, kur kas vertingiau modeliuoti variantą, kuomet tie patys jaunuoliai tuos saulėgrąžų lukštus surenka.
5.Apie aplinką (žmones, gyvūnus, augalus ir t.t.) galvokite ir kalbėkite taip, tarsi galvotumėte ir kalbėtumėte apie save.
6.Kai ko nors norite, sąmoningai apgalvokite ir suvokite kodėl to norite.
7.Visada stenkitės pastebėti viskame, su kuo susiduriate, teigiamus aspektus. Kuo jų daugiau rasite, tuo geriau.
8.Valgymo metu (valgymo metu visa informacija keliauja į pasąmonę) išsakykite sau tokį ketinimą: a) aš gyvenu tam, kad patirčiau malonumą; b) man yra tik vienas autoritetas – tai mano pojūčiai, kuriais patiriu pasaulyje harmoniją, meilę ir visa, kas yra gera; c) ką man bekalbėtumėte, kas su manimi beatsitiktų, aš lieku su jumis geruose santykiuose.
9.Jei jaučiate energijos trūkumą, niekada nesusikoncentruokite į atliekamą darbą visu šimtu procentų, jam atlikti pakanka skirti 10-15% savo koncentracijos. Energija teka ten, kur mes esame susikoncentravę. Susikoncentruosime į dulkių valymą – jas išvalysime idealiai, tačiau prarasime energiją. Mokykitės susidėlioti gyvenime prioritetus.
10.Niekada nepasiekite pasitenkinimo maksimumo. Ar valgytumėte, gertumėte, ar miegotumėte, ar užsiiminėtumėte meile ir t.t. visada malonumo inde palikite šiek tiek vietos, nepripildykite jo iki kraštų.
Tai, į ką sukoncentruosite savo dėmesį, tą ir apgyvendinsite savyje, ir jūsų ketinimai gyvenime ims pildytis. Kitaip sakant, jums ims gyvenime sektis.